- striūnyti
- 1 striū́nyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) tr. FrnW 1. NdŽ sunkiai nešti, vilkti: Ale vienam tik kartą strokas užėjo, per butus kromelį bestriū́nyjant Jrk68. Pailsau bestriū́nydamas Jrk81. 2. NdŽ žr. strūnyti 1: Piles striūnyti (budavoti) ir prie jų įtaisymo dirbti ėjo kiekvienas A1883,38.
Dictionary of the Lithuanian Language.